Roma – įsimylėjau iš pirmo karto

Porą dienų prieš išvykimą gavau laišką, kad skrydis nukeliamas valandai -na ką jau padarysi. Atvyksime šiek tiek vėliau. Bet kai oro uoste pranešė, kad dar nukėlė beveik 2 valandoms skrydį, tada supratome, kad savo pirmą vakarą praradome Romoje ir vietoj 22 val. atvyksime į nakvynės vietą tiktai apie 2-3 val. nakties. Įgriuvome oro uoste į foteliukus, pasiėmėme už kosmines kainytes kavytės, sumuštinių ir besišnekučiuodamos laukėme savo skrydžio.

Pagaliau mūsų kojytės trepsi Romos oro uoste 😊 Per bookingą buvome užsisakiusios taxi (pervežimą) (past. pirmą kartą pasirinkome šią paslaugą). Labai patogu (ypač kai skrydis vėluoja), kad užsakius šią paslaugą vairuotojas stebi skrydį. Oro uoste mus pasitiko vairuotojas su vardo kortele. Nusivedė į stotelę ir paprašė luktelti, kol privažiuos. Na ir ką jūs galvojate - prie mūsų privažiuoja Mercedes limuzininės klasės blizgantis juodas automobilis :O Oho! Įkritome į nuostabiai patogias sėdynes ir kaifavome :D (Čia net Sabonis jaustųsi komfortabiliai). Nors nuovargis jau kankino, bet su šypsenomis veide judėjome naktinėmis Romos gatvėmis. Privažiavus mūsų gyvenamosios vietos gatvę, vairuotojas šiek tiek susinervina, nes negali mūsų privežti prie pat durų, kadangi gatvėse PILNA PILNA jaunimėlio prie barų :D Išlipęs, parodo mums kur eiti ir atsisveikiname. Bandome brautis per jaunimėlio būrį. Šioks toks malonus šokas, nes po karantino, kiek atbukę nuo tokios žmonių masės :D Apartamentukus nuomavomės tradiciškai per bookingą (Navona Charme Suite. Puiki vieta, didžioji dalis lankytinų objektų pasiekiama lengvai pėstute, aplink pilna maitinimo įstaigų). Įėjimo kodas buvo atsiųstas žinute, o viduje laukė raktai. Įėjusios į kambarį, supratome, kad mūsų langai tiesiai į tą gatvę, kurioje visas tas didžiulis būrys jaunimėlio :D Cha cha :D Bet langai su gera garso izoliacija, tad užsidarius langus pakankamai lengvai nugrimztame į miegą.

1 diena

Iš pat ankstaus ryto pažadina gatvių valymo mašina. O ne... Tačiau suprantame, kad tikrai dar vertėtų pamiegoti ir bandome vėl numigti. Pamiegojusios ilgiau nei planavome, neskubėdamos susiruošiame – juk atostogos, ko čia skubėt. Keliaujame į šalia namų esančia kavinukę L'Emporio alla Pace (mama jau čia buvusi, tad rekomendacija tikrai turime). Lauke šilta, gera, tad ieškome staliuko lauke. Italė pamačiusi mūsų žvilgsnius, pamoja ir užleidžia savo staliuką 😊 Prie baro užsisakome Cafe Latte (tik neprašykite tik Latte, nes gausite tiesiog šilto pieno 😊), sumuštinius bei kruasaną (mūsų  pusryčiai kainuoja apie 9 Eur). Prisėdusios gardžiuojamės nuostabiai skoniais ir stebime vietinių gyvenimą.

Gerai pasistiprinusios keliaujame gatvelėmis link Navonos aikštės (Piazza Navona), užsukame į čia pat esančią Sant'Agnese in Agone bažnyčią bei pasigrožime aikštėje didingu  Keturių Upių Fontanu (Fontana dei Quattro Fiumi) su egiptietišku obelisku. Tai XVII a. garsaus skulptoriaus L. G. Bernini darbas. Skulptūros simbolizuoja 4 pasaulio upes, anuo metu žinomus 4 žemynus. (past. pasirodo, tik sutemus esu pasidarius nuotrauką).Toliau leidžiamės gatvelėmis be didelio plano. Pirmą kartą neplanavau jokių lankytinų objektų, pasidaviau į mamos rankas ir likimą, todėl ėjau didelėmis akimis besižavėdama architektūra bei sklindančiu miesto šarmu.

Chiesa di Sant'Antonio dei Portoghesi (Church of St Antony of the Portuguese) bažnyčia pastatyta gyvenantiems Romoje portugalams.

Šalia jos, pakėlus akis pamatome Torre della Scimmia su Madonos skulptūra. Ši vieta apipinta legenda, kuri pasakoja, kad šio bokšto savininkai turėjo beždžionę, kurį vieną dieną užlipo  į bokštą kartu pasiėmusi šeimininkų kūdikį. Žmonės išsigando pamatę vaiką beždžionės rankose. Šeimininkas bandė prisikviesti beždžionę švilpavimu, kokiu paprastai ją kviesdavo, tuo pačiu melsdamasis Madonai, kad išgelbėtų jo vaiką. Beždžionė sėkmingai nusileido nuo bokšto, o šeimininkas ten įkėlė Mergelės Marijos skulptūrą. 

Praeinant pro Deputatų rūmus šalia stūkso obeliskas (Obelisk of Montecitorio).

Gretimoje aikštėje kolona Marcus Aurelius Column (Colonna di Marco Aurelio).

Mama nusiveda iki Galleria Sciarra. Tai prabangus pereinamas vidinis kiemas (pastatytas XIX a.) Sienas puošia nuostabios Art Nouveau stiliaus freskos (tapė Giuseppe Cellini), kuriose dominuoja gražios moterys madingomis suknelėmis.

Toliau judame link Venecijos aikštės (Piazza Venezia). Koks žavingas, chaotiškas miesto šurmulys šioje aikštėje, bet kas keisčiausiai jis visai nevargina. Žengiam link Viktoro Emanuolio II monumento. Pastovėjusios greit judančioje eilutėje užlipame laiptais pasigrožėti miesto panorama bei Trajano forumu.  Norint pailsinti kojas mama nusiveda į gan slaptą parkelį Giardino di Palazzo Venezia, kuriame tvyro visiška ramybė. Tiesiog prisėdame apsuptos grožio ir mėgaujamės ramybės.

Nupėdiname iki Largo di Torre Argentina Romos laikų griuvėsių - kačių kolonijos buveinės, tačiau matome, kad vyksta rekonstrukcija ir nei vieno katinuko nepamatėme. Gal iškėlė pūkuotukus?

Toliau vingiuojant atrandame pasislėpusią Terme di Agrippa sieną, likusios nuo pirčių, kurios buvo pastatytos 30 metų prieš mūsų era. Wow. Net sunku suvokti laikmetį :O

Judant link Panteono, šalia yra Minervos aikštė (Piazza della Minerva), kurioje stūkso obeliksas su drambliu VI a. prieš mūsų erą laikmečio.

Pats laikas pasistiprinti, tad užsukame čia pat esančią mini užkandinę-piceriją Pizza e Mozzarella (kurią buvau iš anksto nusižiūrėjus) su trimis mikroskopiniais staliukais, bet labai gardžiai atrodančiomis picomis. Eidamas pro šalį, gal net neužsuktum, bet žinojome, kad ten verta pavalgyti. Picas pjausto gabalais, pagal pageidavimą iš kurios pusės nori (vidurio, šono ir pan.). Išsirenkame vieną su sūriais, o kitą su daugiau žalumynų bei suvilioja rutuliukai Suppli (tai ryžių, pomidorų padažo rutuliukai, kai kurie būna su sūriu viduje). Padalina mūsų užsakymą per pusę. Prisiglaudusios prie mažo stalelio ragaujame burnoje tirpstančius skonius. Oho, kaip skanu! Ne veltui Roma garsėja nuostabiu maistu 😊

Dar visai atsitiktinai prasukame pro Šv. Ivo Sapiensos bažnyčios ( Sant'Ivo alla Sapienza) kiemelį. 

Gal pagaliau laikas desertui? Ledų? Taip! Vingiuojame link populiariosios Frigidarium ledainės. Tenka pastoviniuoti eilėje (kuri čia turbūt visada yra) ir bandyti apsispręsti kiek ir kokių ledų kaušelių imti. Aišku, tos velnio akys nutaria, kad reikia po 3 kaušelius :D Kadangi Navonos aikštė čia pat, ledus baigiame valgyti sėdėdamos prie Bernini fontano ir stebėdamos aplinkinius. Porcija lengvai „nužudo“ ir kojelės jau pavargusios, bet kadangi namučiai visai čia pat, laikas pailsėti prieš vakarą.

Sutemus kavinėse žmonių, pokalbių, juoko tik daugėja. Tad mes kaip tikros italės (chi chi) vakarą renkamės praleisti vienoje iš kavinių. Pasirenkame (gal labiau pamatome jaukų kampą ir laisvą staliuką ir bandome pakliūti :D) taverną Cantina e Cucina. Žinoma užsisakome Aperol Spritz. Nors dar bele kaip soti nuo ledų, bet mama įkalba paragauti užkandį – keptą artišoką. Mama mia, kaip skanu!

Kadangi vakarai šilti, kur gi čia eisi namo 😊 Dar yra jėgų toliau paslampinėti po miestą. Prasukame n-tajį kartą pro Navonos aikštę ir pagaliau įamžinu Bernini 4-ių upių fontaną (apie aukščiau rašiau).

Nukulniuojame iki Panteono. Žinot, sutemus jis man dar šarmingesnis ir žavingesnis. Toliau einam kur akys veda. Ir akys užkliūva už atvirų bažnyčios durų. Hmm.. kaip ir 22 val. vakaro, bet dar dirba? Bandom. Įžengiame į Chiesa di Sant' Ignazio di Loyola ir man nuneša stogą. Nesu aš didelė bažnyčių gerbėja ir reta kuri tikrai prikausto mano dėmesį. Žinoma, Roma tikrai garsėja savo bažnyčiomis - nuostabiais šedevrais. Tačiau ši mane ypatingai pakerėjo. Užburianti muzika ir nuostabios 3D freskos nuneša į dangaus tolybes. Sėdėjau įsižiojus. Gerai, kad reikėjo su veido kaukę būti, nes atrodyčiau nelabai mandagiai su atvėpusiu žandikauliu (chi chi) :D Nežinau, kas ten buvo, bet visai nenorėjau išeiti – fantastika.

Pakylėtos ir apžavėtos traukiame link Trevi fontano (Fontana di Trevi), kuris yra dalis pastato fasado. Vakare žmonių tikrai netrūksta ir policija griežtai prižiūri, kad niekas nesėstų ant atbrailos. Pasigrožime, dar vienu meno kūriniu, įsiamžiname iš visų pusių ir lėtu žingsniu judame link namų.

Pakeliui palydi Il Tempio di Adriano IIa romėnų šventyklos fasadas.

Nors už lango vėl jaunimėlis naktinėja, tačiau smingame į miego karalystę gan greitai, nepaisant apačioje dūzgiančio jaunimo.

2 diena

Šį rytą sukame į kitą miesto pusę, tad pusryčiams pasirenkame kavinę Bar L'Orologio. Išsirenkame caffe latte (čia jau kaina dvigubai didesnė nei pirmųjų pusryčių vietos), sumuštinį bei nuostabiai atrodančius kruasanus su begalę įdaro. Prisėdame lauke ir smagiai stebime ateinančius vietinius gyventojus papusryčiauti, išgerti kavos. Tai neatsiejama jų kultūros dalis.

Žengiame per St. Angelo tiltą bei iš tolo pasigrožime cilindro formos Švento Angelo Pilimi (Castel Sant'Angelo) (pastatyta II a.). Tačiau į ją neužsukame, o pasukame link Vatikano. Kaip juokėmės, kad per šią trumpą kelionę pabuvosime dvejose šalyse (galėsiu savo žemėlapyje įsmeigti 2 smeigtukus) 😊 Įžengiame į aikštę ir mes jau Vatikane. Žmonių visai nedaug, keliaujame į  eilutę prie patikrų. Kadangi oras nuostabus, tai nepasirenkame lankyti muziejaus, kuriame užtruktume labai ilgai, bet sugundo galimybė užkilti į Bazilikos kupolo viršų pasigrožėti miesto panorama bei pačia Bazilika. Pasirenkame bilietą, kuris dalį kelio kelią liftu, dalį laiptais.

Išlipus iš lifto atsiduriame virš bazilikos, kurios vidų pamatome iš viršaus.

Toliau tenka kopti kreivokais laipteliais ir štai mes jau čia. VAIZDAS NUOSTABUS, galbūt saulė šiek tiek nepalanki šiuo metu ir senąją miesto dalį netinkamai apšviečia, bet mes niekur neskubėdamos, prisėdame ir grožimės vaizdais. Pastebime koks vienalytis, gražus, žemaūgis miestas, išlaikęs savo veidą.

Grįžtame vėl kreivaisiais laipteliais. Dar prieš liftą pasivaikštome ant Bazilikos stogo. Nusileidusios užsukame ir į jos vidų (prieš įeinant prižiūrėtojai paprašo užsidengti pečius). Oh, kokia didinga ir tikrai įspūdinga Bazilika.

Žinoma žmonių būrelis stoviniuoja prie Mikalandželo madonos.

Po apsilankymo šiek tiek pasiilsime aikštės pavėsyje ir keliaujame link Trasteverės rajono. Pakeliui užsukame į užkandinę Paninoteca da Pietro ir pasiimame išsinešimui supplic. Radusios atokesnę vietą prisėdame ant laiptų ir užkandame (šį sykį ne tokie gardūs, bet nuraminti kirminiuką tinka :D). Toliau judame link Trasteverės rajono, skleidžiantį ypatingai romantišką šarmą. Pasirodo, kad šio rajono namų negalima taip paprastai restauruoti, tvarkyti, tad rajonas atrodo romantiškai apsilaupęs.  Čia taip pat yra senovinė vaistinė (Piazza della Scala 23), bet viduje išlikusios tik senosios lubos, o dabartinės reklamos ir emblemos viską užgožia. Karmelitų vienuoliai joje gamino ne tik vaistus, bet ir nuodus.

Apsilankome ir Basilica of Our Lady (Basilica di Santa Maria in Trastevere). Kadangi jau sunkiai ir kojytes velkam ir būtų pats laikas stipriau pavalgyti, bandome surasti vietą. Pats pietų piko metas, tad sekasi sunkiai. Po paieškų ir laukimo eilėje gauname staliuką kavinėje Casetta di Trastevere. Užsisakome gėrimų ir makaronų (kaip gi jų neparagauti). Receptai,  tokie paprasti, bet nuostabaus skonio. (past. visą kelionės metu, tiesiog kaifavau nuo itališko maisto). Gavę sąskaitą nenustebkite, jei bus paskaičiuotas staltiesės mokestis, taip dažnai būna, kai kavinėje stalai dengti staltiese.😊 Labai skaniai pasistiprinusios, judame link salos Isola Tiberina, kurioje įsikūrusi ligoninė. Sakoma pats popiežius gydosi čia. Taip pat Šv. Bartolomėjaus bažnyčia, kavinukė. Peržengus tiltus ir salą, grįžtame į savo upės pusę. Atsiduriame žydų kvartale, kur yra populiarioji kepyklėlė Caffè Pasticceria Roscioli. Dar šiek tiek palikusios vietos desertui čia ir prisėdame. 

Žingsnis po žingsnio atjudame iki savo rajono. Čia gausu kavinukių, parduotuvyčių. Smalsu užsukti ir apsidairyti, kas kuom prekiauja.

Sutemus vėl judame link žydų kvartalo. Taip atsiduriame Campo di fiori aikštėje, kur dienos metu turgus, o vakare nuklota kavinių staliukais prie kurių sėdi begalė lankytojų. Pasigrožime šešėliais ir šviesomis nulietu Teatro di Marcello. Grįžtant nusukame vis kitomis gatvelėmis, kol atsimušame į Panteoną. Čia pat už kampo patraukia ausis nuostabus garsas – gatvės muzika. 

Ieškodamos vietos vakarinei taurei sugrįžtame į savo rajoną (kavinėse sausakimša) ir prisėdame kavinėje 433. Prie gėrimo pasirenkame lengvą užkandį taglieri (labai populiaru tokio tipo užkandžių lėkštės). Na ką, diena užskaityta 😊

3 diena

Išsimiegojusios, judame link Panteono. Nors dar nepusryčiavome, tačiau pamačiusios iš pat ryto nedidelę eilę prie Panteono, skuodžiame pagaliau jį aplankyti. Panteonas visų Dievų šventykla, pastatyta beveik prieš 2000 metų. Mįslingai pastatytas kupolas be jokių atramų, o jo viršuje žiojinti 9 metrų skylė.  

O dabar laikas kavai. Šalia Panteono yra mėgstama tiek vietinių, tiek turistų kavinukė La Casa del Caffè Tazza d'Oro, kurioje rasite milžinišką kavos meniu (gal 50-70 rūšių). Va bank principu išsirinkome kavas (vienos kavos pageidavau pagal rastą nuotrauką internete). Padavėjas nustebęs žvilgtelėjo į mane ir parodė, kad aš crazy su tokiu pasirinkimu :D Na žiūrėsime, kas čia bus :D Išsirenkame vietinius desertus ir kadangi staliukai užimti, su kitais italais stojame prie baro (kaip žinia vietiniai mėgsta tiesiog užbėgti espresso šotukui, tad tas daroma tiesiog prie baro, persimetant keliais žodžiais su šalia esančiais žmonėmis) ir pradedame ragauti savo skanėstus. 

Gavę cukraus ir gan stiprią kofeino dozę, keliaujame gatvelėmis toliau. Roma nuostabi  - kur bepasuksi, visur gražu.

Užklystame į Pinokio parduotuvę.

Tolimesnis šiandienos tikslas – Ispanijos laiptai. Įsiamžiname ir mes su būriu turistų, bet neprisėdame ant laiptų, nes čia tuoj pat išgirsite švilpuką, kad stotumėtės nuo laiptų. Užkilusios į viršų pasigrožime vaizdais. 

Taip pat verta nuklysti į šalimais esančia gatvelę, kurioje galima rasti neįprastą namo durų angą (Via Gregoriana 30).

Diena gan tvanki ir po poros intensyvių dienų jaučiasi nuovargėlis, tad prisėdame prie Ispanijos laiptų fontano tiesiog pailsėti ir stebėti aplinką. Kaip keista (bet faina ir kaip patogu), kai pamatai, kad žmonės geria tiesiai iš fontano. O taip! Čia toks švarus vanduo, kad galima gerti iš fontanų. Mieste taip pat pilna vandens fontanėlių, tad pirkti vandenį iš parduotuvės tikrai neverta.

Prasiėjusios Via dei Condotti gatve, kurioje gausu vardinių parduotuvių, užsukame į Kiko (past. Reik juk kažko pasižiūrėt ir sau mergaitiškai :D).

Toliau judame link dar vieno šarmingojo rajonėlio, prasieiname senovine Via dei Coronari gatve, kurioje gausu parduotuvyčių, kavinukių. Prisėdame ant siaurių kėdučių užeigėlėje Pasta Imperiale, kur gomurį pamaloninam nuostabiais makaronais (patiekiama vienkartiniuose induose, galima pasiimti išsinešimui).

Šiandien dėl deserto norai išsiskiria, aš pasirenku išsinešimui tiramisu Two Sizes, o mama užsimaniusi granini keliauja į Frigidarium. 

Kadangi esame šalia namų, tradiciškai einame pailsėti :D

Pakeliui užsukame į nuostabaus grožio Il Gesù (Švenčiausiojo Jėzaus Vardo) bažnyčią. Tos 3D lubos :O 

O pakeliui (neplanuotai) mergaitiškai pasišopiname, juk čia nuostabūs rūbai (kodėl tiek mažai vietos lagamine) bei geros kainos, o spalvų pasirinkimas...... 😊

Laikas eiti link tikslo  - Koliziejaus. Pakeliui pasižvalgome pro Trajano turgų ir forumą ir judame su dideliu žmonių srautu link Koliziejaus. Temstant įsižiebia šviesos. Nusprendus pasigrožėti Koliziejumi iš šono, pakylame ant šalia esančio kalvelės, tačiau ten tiek žmonių, o dar prekybininkai tokie įkyrūs (bet be proto įkyrūs), kad net neįmanoma ramiai pasigrožėti. Tad norėjosi kuo greičiau iš ten eiti.

Praeinant iš toli pasigrožime apšviestu Romos forumu.

Prie Panteono vėl stabtelimi pasiklausyti nuostabaus balso savininko. Laikas prisėsti paskutinei vakarienei. Šiam vakarui buvome nužiūrėjusios prošiuteriją ‪I Pizzicaroli toje pačioje gatvėje, kurioje gyvename. Užsisakome didžiulį padėklą nuostabių užkandžių bei prosseco į atšaldytas taures. Maistas tiesiog tirpsta burnoje. Vieta nedidelė, bet populiari - susidaro net eilės. Kad laukiantiems nebūtų nuobodu, klientams patiekia gėrimų taures ir stovintiems eilėje. Viskas taip paprasta ir patogu. Sėdėjome ilgai ir mėgavomės nuostabiais burnoje tirpstančiais skoniais ir paskutinio vakaro šiluma.

4 diena

Kadangi mūsų apartamentai neturi bagažo saugojimo paslaugos (tiesą sakant turi, bet kažkur toli reik gabent, kas nelabai logiška), tad deja esame prirakintos su lagaminais, o mūsų skrydis tik po pietų. Todėl miegame ilgai ir išsiregistruojame paskutinę minutę. Paskutiniams pusryčiams įsitaisome vėl L'Emporio alla Pace. Tradiciškai cafe latte, sumuštiniai bei kruasanai. Įsitaisome patogiai, kadangi čia praleisime ilgesnį laiką ir mėgaujamės paskutiniais itališkais skoniais bei stebime žmonių gyvenimą.  Po kelių valandų laikas judėti link oro uosto. Šį sykį bandome išsikviesti taxi, naudojantis uber programėlę. Bandom vieną, antrą, trečią kartą, kažkaip vis atmeta. Pasidaro jau neramu, bet op patvirtino Fabio vairuotojas, kad mus paims. Ir nepatikėsite, atvyksta nuliovas  blizgantis juodas limuzininės klasės BMW, išlipa vairuotojas su kostiumu, sukrauna mūsų lagaminus, atidaro/uždaro dureles :O Automobilyje padėti mėtinukai, servetėlės, pasiūloma šalto vandens. Ohoho :O Va čia tai sekasi :D Mamai sakau, žinai, galiu ir priprasti :D :D Nežinau, ar čia sutapimas ar kas, bet su transportu mums labai pasisekė. O ir vairuotojas nuostabus, dar ir už gidą pabuvo bei parinko muziką. Važiavome iki oro uosto, kaip damutės :D Gaila, kad ta pasaka kaip pelenėms baigėsi 😊