Korfu (Corfu) - mini Europos Havajai (I dalis)
Net nežinau tikslios priežasties, bet Korfu skrydžio bilietai atsidūrė mūsų rankose. Tiesioginis skrydis iš Vilniaus. Mėgstame mes savarankiško tipo keliones, kai esi priklausomas tik nuo savo norų ir planų. Kibau į darbą ieškant ir galvojant kur apsistoti šioje saloje. Nei daug, nei mažai pasirinkome 3 skirtingas nakvynės vietas :D Pirmąją numatėme šiaurės vakaruose Arillas kurorte, antrąją šiaurės rytuose Barbati kurorte ir paskutiniąją Kerkyroje (labai geras buvo mamos pasiūlymas). Sudarę preliminarų planą, užsirezervavome automobilį įmonėje Dimitra and Manos Rent a Car Corfu. Beliko kruopščiau pasidėlioti kelionės planą ir laukti atostogų.
1 diena
Trumpasis Korfu
nusileidimo takas priploja prie sėdynių, o išlipus į lauką norisi įkvėpti gryno
oro po skrydžio, bet neišeina :D Pasirodo tą dieną kepina 36*C. Oro uostas
nedidukas, žmonių nemažai. Minioje randame laukiančius auto įmonės atstovus.
Aikštelėje apsižiūrime savo naują kelionės draugą, užsipildome dokumentus ir
bandome judėti Kerkyros gatvėmis. 
Pirmiausia stabtelime lengvų pietų pakelės užeigoje
Toni's Grill, kurioje sukertame gyros 
ir užsukame į maisto prekybos
centrą Sklavenitis (Σκλαβενιτης) nusipirkti vandens, maisto
pusryčiams. 
Toliau judant dairomės degalinių ir lyginamės kainas. Degalinės
aptarnavimas - čia darbuotojams
pasakoma už kiek ir kokio kuro įpilti ir jie tą padaro patys.
Viskuo apsirūpinę judame į savo pirmąją nakvynės vietą Arillas kurorte.
Iki ten tik 1 valanda kelio, bet žinant kelių būklę, vingiuotumą, užtrunkame
ilgiau :D Pagaliau įsikuriame savo kukliame, erdviame kambaryje Angelos
apartment's (užsakėm per bookingą, kainą 183 Eur 2asm/4 naktys).
Vonios kambaryje norėtųsi remonto, virtuvėlėje daugiau švaros, bet viską
atperka vaizdas ir ramybė.
Išsidėję daiktus leidžiamės nuo kalniuko į kurorto centriuką vakarienei (aut.
past. gatvės neapšviestos, nėra šaligatvių, tai nenustebkite dėl to).
Iš
anksto buvau nusižiūrėjus Brouklis Taverna. Tai šeimos verslas, kur
mus pasitinka ir aptarnauja pats šeimininkas. Staliukų užimtumas didelis.
Užsisakome graikiško alaus, naminio vyno ir mezze vienam asmeniui (užkandžių
rinkinukas). Puikus pasirinkimas mezze, kai nori paragauti vienu ypu daugiau skonių.
Ragavome: tadziki, keptus cukinijų rutuliukus, skrudintas žuvytes, pita. Ech,
kaip gera.... 
Besėdint vyrui sakau, tu apsižvalgyk aplinkui į klientūrą. Ir ką
pamatėme? Kad ~80 % žymiai vyresnio amžiaus asmenys. Pakliuvome į pensininkų
kurortą. Ir labai gerai! Nes nenorėjau rinktis tų LosPalangėlės stiliaus
kurortų, kur jaunimėlis nutūsija visus kampus. Na gal kaip kokia
senbezda pasakiau, bet patinka ramus poilsis :D
Taigi pirmą vakarą atsipučiam ir džiaugsmingai pradedam atostogas.
2 diena
Rytas prasideda
nuostabiai.
Prieš
išvažiuojant užsukame į Arillas Bakery užsipirkti užkandžių šios
dienos išvykai. Važiuojant pakelėje alyvmedžių giraitėje pastebėjome krautuvėlę
– stojam. O čia Workshop Kostas Avlonitis, kuriame prekiaujame alyvmedžio
dirbiniais, aliejumi bei muilu. Kaip kvepia. Nusipirkau alyvuogių aliejaus
muilo – sudėtis superinė.
Toliau vėl neplanuotas stopas - Melisito bakery. Pamatę koks
vaizdas atsiveria iš terasos, negalėjome nesustoti ir nepasimėgauti akimirka. Neskaičiuojame
laiko, kiek čia esame. Juk atostogos 😊
Šiandienos
tolimiausias taškas – Sinarades kaimelis. Arūnos kelionių bloge skaičiau, kad pasakojama, jog kaimas buvo
pastatytas taip aukštai, kad jo negalėtų užpulti piratai iš jūros. Pasistatę
mašiniuką aikštelėje lengvu žingsniu tiesiog klaidžiojome po gatveles,
kiemelius. 
Po klaidžiojimų ir nualinti karščio prisėdame tavernoje
Archontariki. Ragaujame musaka, sofrito.
Toliau važiuojame
link Kaizerio sosto (Kaiser William II Observatory),
esančio Pelekas kaimelyje. Nuo „sosto“ sala nugula kaip ant
delno. 
Pašmirinėjame ir pačiame Pelekas kaimelyje, pabendraujame su vietiniais
ir net tenka pagelbėti įstrigusioms spūstyje mašinoms, nes gatvelės tokios
siauros, kad baisu nubraukti šonus. 
Po
dienos karščio nusipelnėme maudynių. Bet ne taip paprasta rasti kelią iki
paplūdimio. Šiaip ne taip, kažkokiais brūzgynais ir takais pagaliau
nusileidžiame į minkšto smėliuko pliažiuką. Pagaliau. 
Ne veltui
parduotuvėlėje vietinis sakė, kad jų paplūdimys tikrai geras. Bet gal kas man
kada paaiškins kaip iki ten normaliai nusigaut :D Karščio ir nuovargio
išvarginti sėdame į mašiniuką ir bandome skrieti namo. Deja, ne viskas taip gerai
klostosi… Mano sveikata sušlubuoja ir turime daryti stopus ☹ Vos ne vos grįžtame namo ir šiaip ne taip pasiekiu
lovą… Šiandien mano diena baigėsi… Ojej kaip man buvo blogai… Taip ir
nesupratau, ar čia karštis, ar čia nuovargis, ar musaka, ar užsupo, ar viskas
viename…
3 diena
Rytas prasideda ten pat, tik labai atsargiai žiūriu į maistą… 
Šiandien
pasirenkame artimesnę kryptį – Afionas kaimelį, kurį garsina - Porto
Timoni paplūdimys. Automobilį šiaip ne taip pasistatatome pakelėje
ir siaura gatve kylame į miestelio į viršų. 
Bandome ieškoti nuorodų į Porto
Timoni (past. vėliau kaip supratau ir kai kalbėjausi su mama, kuri jau čia
buvusi, yra ne vienas kelias iki šio objekto). Prasukome pro alyvmedžio
dirbinių krautuvėlę ir keliaujame kur veda nuojauta. Keliukas akmenuotas ir
vedantis nuo kalno, tad su kokiom “šliopkėm” eiti nelabai patogu. Karštis
svilino bele kaip, gerai, kad buvo
gražių stop’ų. 
Ėjome gan ilgai, kol priėjome foto vietelę, iš kurios geriausiai
atsiveria vaizdas į Porto Timoni beach. Tenka pastovėti eilutėje, kad
prieiti prie krašto ir pasigrožėti, įsiamžinti.
Toliau žemyn nebepasiryžome leistis, nes ir taip karštis jau talžė smegenis, o
dar mintis, kad grįžti reikės kopiant į kalną.... brrr.... Taigi užteko mums ir
tiek. Bordiniais žandukais grįžę į miestelį, prisėdame atsigaivinti vietinėje
tavernoje. 
Kadangi šian sveikata šiek tiek silpnesnė ir karštis padarė savo,
nusprendžiame grįžti į savo kurortą
- Arillas. Stojame
pietauti šeimos tavernoje Athina. Virtuvėje sukasi mama, dukra
priima mūsų užsakymą. Ragaujame graikiškas salotas, sriubą bei šviežią žuvį.
Bepietaujant sulėkė didelė, triukšminga vyrukų kompanija, kuriai nešė žuvį iš
virtuvės ir rodė, ar tiks tokia😊 Mergina nesitikėjo ramią popietę, tokio
antplūdžio, tad mūsų atsiprašinėjo, kad tiek daug triukšmo nuo šios kompanijos.
Mums tai nė motais, dar įdomiau 😊
Oras apniuko, tad laiką skiriame pasivaikščiojimui sava pakrante bei po savo
kurorto parduotuvytes.
Pailsėję nusprendžiame, kad vakarienei eisime pėstute iki Agios Stefanos kurorto (20 min kelio). Kurortas jau šiek tiek intensyvesnis
nei mūsiškis. Vakarienei pasirinkome restoraną Zorbas. Kolektyvas (3 vyrukai, vienas jau gan
brandaus amžiaus) pasitinka linksmai ir energingai. Žmonių daug, vieta
orientuota į turistus. Vakarienės metu ne tik sulaukėm tradicinių patiekalų,
bet ir šou (padavėjai šoka graikų šokius, atlieka ugnies šou ir pan.).
Visai
smagiai praleidome laiką ir žinoma apsivalgėme. Sutemus namo grįžome su
žibintuvėliais.
4 diena
Pirmasis
sustojimas mažame Doukades miestelyje, apsuptame kalnų. 
Išgirdus,
kad artėja audra, neužsibūname ir judame į Paleokastricą. Tiesiu
taikymu kylame iki Paleokstricos vienuolyno (past. Kai
kurie kyla pėsčiomis, bet ten tikrai galima užvažiuoti, tiesiog reikia šiek
tiek palūkuriuoti prie šviesoforo),
bet deja, neapsižiūrėjome ir pataikome į pietų pertrauką, kuri trunka porą
valandų. Nusiminę, pasukame keliukais prie vienuolyno pasigrožėti stačiomis
pakrantėmis ir besidaužančiomis bangomis.
Leidžiantis nuo vienuolyno atsiveria
nuostabaus grožio pakrantė. 
Nors ir apniuko, bet susigundome stabtelti
nusimaudyti. 
Dangus visai užsitraukė ir pradėjo lašnoti, kalnų papėdėje esančio
miestelio Lakones net nematyti :o Visi tik aplinkui kalba apie audrą, tad
darosi šiek tiek neramu... Tačiau lengvai palynojus ir besiruošiant mums
palikti miestelį, išlindo saulė. Sukamės atgal ir grįžtame į vienuolyną, nes
kaip tik po pertraukos atveria duris. Negi praleisime progą apsilankyti. Vienuolyne
prašoma pridengti pečius ir kojas (jei aukščiau kelių nuogesnės). Klaidžiojant
teritorijoje pasigrožime gėlėmis, pakrantėmis ir muziejumi. 
Oras vis geryn, debesys pasitraukė, tad galime pakilti aukščiau iki Lakones
kaimelio, nuo kurio atsiveria fantastiniai vaizdai. Pasivaikštome siauromis
gatvelėmis, tarp senų venecijietiško stiliaus namų 
bei prisėdame atsigaivinti
ir pasigrožėti vaizdais iš Bakalokafenio - Michalas Kostas kavinukės. 
Pakeliui stabtelime apžvalgos aikštelėje - Bella Vista Viewpoint.
Toliau važiuojame iki Angelokastro pilies, į kurią spėjame
pakliūti iki uždarymo (nors matėme, kad žmonės eina ir po uždarymo). Įėjimas kaip
ir mokamas, bet iš mūsų pinigų niekas neėmė. Užpuškavome iki viršaus (kalvos
aukštis 609 m), nuo kurios atsiveria nuostabaus grožio panorama. Tai yra viena
reikšmingiausių Bizantijos tvirtovių Graikijoje. Pirmoji pilis pastatyta,
siekiant apsiginti nuo piratų ir venecijiečių. Dabar matoma pilis datuojama
XVIII–XIX a. Neblogoje
vietoje buvo įsikūrę :O
Po turiningos ir labai vaizdingos dienos grįžę į savo Arillas kurortą
prisėdame vėl tavernoje Athina. Stalą nusiklojame burnoje
tirpstančiais valgiais: kalmarų užkandėlė, sūrio užtepėlė, grill mixas dviems
(kaimiškos dešrelės nerealios), namų vynas, graikiškas alus. Šiandien
darbuojasi ir pats šeimininkas (tėtis), tad labai rūpestingai ir nuoširdžiai
pabendrauja 😊 Gardžiuojantis nuostabiais valgiais,
tolumoje matome žaibus, uhh... O viską vainikuoja naminis žmonos apelsinų pyragas.
Laikas namo. Ryt kraustomės kitur.