Torunė – meduolių miestas
Miestas, kuris
viršijo mūsų lūkesčius. Nesitikėjome, kad jis TOKS gražus. O kodėl jis toks
gražus? Nes jam pasisekė, kad per karą buvo visai nepaliestas, tad Torunėje
išlikęs didelis ir labai gražus senamiestis. Kiekvienas namelis kaip meduolis.
Kyla klausimas - ar namų dekoratoriai ėmėsi idėjų iš meduolių, ar šeimininkės
kepdamos meduolius ir juos puošdamos ėmėsi įkvėpimo iš namų fasadų. Kaip
bebūtų, šis miestas tikrai labai žavingas. Deja, važiavimas iki jo gan
varginantis, bet miesto žavesys atperka visas keliavimo valandas ir kelių
vingiavimus per kaimukus. O kelionė prasidėjo taip...
1 diena
(Vilnius – Torunė)
Ankstyvą rytą išjudėjome iš namų. Pietų stojome Chata Rybaka kavinėje.
Ežeringuose kraštuose nemažas žuvies pasirinkimas, maistas tikrai skanus (žuvies patiekalų kaina 11-15 Eur). Verta
sustoti.
Šiai kelionei stipriai nesiruošiau, perskaičiau Arūnos kelionės aprašymą (kad po ranka turėčiau įdomesnių legendų),
persižiūrėjau google mapse maitinimo įstaigas ir sutarėme, kad eisime kur akys
ir noras ves 😊
Torunėje apsistojome 4 naktims pačiame miesto centre, Koperniko gatvėje. Taip,
šio miesto įžymybė taip pat – Kopernikas. Bet apie jį šiek tiek vėliau. Keliavome
4-sie, tad apsistojome 3 kambarių apartamentuose: du identiški miegamieji
kambariai ir svetainės zona su virtuve. Butas gyvai atrodo daug jaukiau ir
gražiau nei nuotraukose. (past. Savo instagrame esu paskelbus apartamentų
mini apžvalgą, galite pasižiūrėti čia). Visame šiame name nuomoja
įvairiausio dydžio apartamentus, tad tik įžengus į laiptinę pasitinka švara,
išlaikytas vienodas stilius ir malonūs kvapai. Minusas – neturi parkingo. 
Numetus
daiktus vyrukai nulekia pastatyti auto į parkingą šalia upės. Nusiplūkę po
visos dienos važiavimo, nukulniavome į nusižiūrėtą bravorą Jan Olbracht
Browar Staromiejski. Čia vietoje gaminamas alus (tikrai skanus), o
kadangi jau labai vėlu, tad lengvam užvalgymui užsisakome žurek sriubos (kiek
dabar bekeliauju Lenkijoje, ragauju šią sriubą ir visur jos skonis skiriasi 😊).
 |  |
2 diena
(Torunė)
Pusryčiai namuose
(praeitą dieną atvykę nusipirkome maisto). Rytą pradedame žvalgydamiesi į visas
miesto vitrinas nukrautas meduoliais. 
Čia pat ir pagrindinė Turgaus aikštė,
kurioje stūkso miesto pažiba – M. Koperniko paminklas, o už jo nugaros didinga
Rotušė ir jos bokštas. 
Gotikinė Rotušė pastatyta XIV a. pab. Tai vienas
didžiausių tokio tipo mūrinių pastatų Europoje ir svarbiausias Torunės
senamiesčio paminklas. Šimtmečius tai buvo miesto administracinis ir komercinis
centras, šalia vykdavo mugės, valdovų pagerbimai, riterių turnyrai ir net
viešos nuteistųjų egzekucijos. Bokšte buvo iždas, miesto archyvai ir kalėjimas,
o erdviuose rūsiuose buvo patiekiamas alus ir vynas. Rašoma, kad dėmesio vertas
Rotušės muziejus su gausia gotikinio meno, senovinių amatų ir lenkų paveikslų
kolekcija. Kol dar yra jėgų ir šviečia saulė,
kylame tik į bokštą. Bilietus nusipirkome vidiniame kieme - kasose (galima pirkti
kartu bilietą ir į Rotušėje esantį muziejų, bet šį sykį praleidome tai). Oh, iš
40 metrų aukščio atsiveria 360 laipsnių miesto panorama. Kaip gražu! Įdomu
stebėti namų fasadus, stogus, langelius, kas ką veikia. Net randame pasislėpusių
skulptūrų 😊 
Šalia Rotušės daugybė nuostabių lankytinų objektų:
~Namas po žvaigžde. Fasadas ypač įspūdingas, gausiai dekoruotas stiuko
ornamentais su augaliniais motyvais, o viduje – mediniai, vingiuoti laiptai su
romėnų deivės Minervos statulomis. Pastato viršuje yra paauksuota žvaigždė – iš
čia ir kilo jo pavadinimas. Šiuo metu čia įsikūręs Tolimųjų Rytų muziejus.
~Flisak
fontanas (smuikininkas ir varlė). Metraštininkai pasakoja, kad kadaise varlės buvo visur: patalynėse,
palėpėse, spintose ir kėlė didžiulį diskomfortą. Miesto valdžia, bandydama susidoroti su varlių problema, paskelbė, kad
žmogus, kuris išvaduos miestelį nuo gausybės varlių, gaus dosnų
apdovanojimą. Buvo daug drąsuolių. Kai kurie varles bandė išvyti,
kiti sudėjo į maišus ir išvežė už miesto, tačiau nė vienam nepavyko. Vieną
dieną jaunuolis Flisak (neradau tikslaus vertimo) pradėjo groti smuiku, nors
jis buvo siaubingai nesuderintas. Varlėms taip patiko keista muzika, kad jos
ėmė būriuotis aplink jaunuolį. Taip tebegrojant smuiku, jis išvedė varles iš
miestelio, kur buvo pelkės ir tvenkiniai. Sakoma, kad reikia švelniai
paglostyti varlę ir sugalvoti norą, ir jis tikrai išsipildys 😊
~Įstabaus grožio pašto pastatas.
~Artus (Artūro) pastatas, kuris buvo pirklių gildijų buveinė ir subūrė
turtingiausius Torunės miestiečius. Tačiau pastatas buvo ne kartą nugriautas Dabartinis
pastatas iškilo tik XIX a. pab. Jau daugelį metų jo gausiai dekoruotas
interjeras yra vieta, kur vyksta svarbiausi savivaldybės ir kultūros renginiai,
parodos, koncertai ir festivaliai. Artus Court taip pat yra
Torunės simfoninio orkestro namai.
Už kampo užsukome į Šv. Marijos bažnyčią. Šią gotikinę bažnyčią XV a.
viduryje pastatė broliai pranciškonai. Pagal griežtą vienuolyno principą,
reikalaujantį gyventi skurde, bažnyčia neturi nei bokšto, nei turtingos
architektūrinės puošybos. Tačiau užsukus į vidų mane pribloškė vitražų ilgis
(tokių dar neteko matyti, o bažnyčių tikrai nemažai esu aplankiusi) ir vargonai,
neįprasti ne tik išvaizda, bet ir vieta (šone). 
Netoliese prasukome pro neįprastos formos miesto kalėjimą ir M.
Koperniko universiteto humanitarinių mokslų fakultetą.
Kadangi visai netoli – nuvingiavome link maišų namo. Visi langai puošti
rėmeliais, primenančiais čia laikytus grūdų maišus. Nepraleidome ir pasvirusio
bokšto. Pasirodo, jo pasvirimo kampas yra didesnis nei Pizos bokšto.
Pro vienus iš miesto vartų (vienuolyno) išlindome į prieplauką prie
Vyslos, tačiau lankymosi metu ji buvo visa išrausta, tvarkoma, tad ilgai neužsibuvome.
Ateityje turėtų būti faina traukos vieta. Šalia miesto tekančioje Vysloje plukdomas
turistinis laivelis, kas norėtų pasižvalgyti iš upės į miesto horizontą. 
Alkani, pakankinti saulės apsilankome kavinėje Stara Mlyn. Deja,
lauke nebėra laisvų staliukų. Bet informavo, kad dar turi laisvą vietą viršuj. Tuomet
nuleidžia kopėčias ir parodo palubinskyje esančią pakylą su vieninteliu
staliuku :D OK, lipam :D Tokioj vietoje dar neteko sėdėti. Čia sėdintiems, net suteikiama
nuolaida užsakymams. Žinoma viską palikome padavėjoms, nes joms čia ropštinėtis
irgi nėra smaguma :D Šioje kavinėje gausu tiek virtų, tiek keptų pierogi (virtinių)
su įvairiausiais įdarais. Didžiulis pasirinkimas. 
Gerai
pasistiprinę judame toliau Torunės gatvėmis. Kaip čia gražu, neįmanoma
atsigrožėti pastatais - tik galvas aukštyn. 
Dar vienas dienos tikslas – M. Koperniko
muziejus, namas, kuriame jis gyveno. Tai puikus gotikinio stiliaus seno pirklio
namo pavyzdys su tipišku patalpų išdėstymu ir įranga. Muziejus, skirtas
didžiojo astronomo gyvenimui ir darbui.
Po muziejaus šiek tiek pailsiname kojeles namuose - juk čia pat gyvename. Draugai
tuo tarpu keliauja iki Planetariumo. Nesusigundo apsilankyti, užtat atrado
labai fainą suvenyrų parduotuvę – Emporium, kurioje gavo žaidimą.
Ieškoti miesto detalių, sudėlioti žodį ir atnešus teisingą atsakymą – gauti
prizą. Tai buvo smagus mūsų ateinančių dienų užsiėmimas :D
Toliau bimbinėjome po senamiestį ieškodami naujų objektų bei visur besižvalgydami
😊
Skulptūra Filušo
figurėlė-šuniukas. Filuš yra mažas, išlietas bronzinis šuniukas, sėdintis
šiaurės rytiniame Senamiesčio aikštės kampe. Ten laukia šeimininko, burnoje
laiko kepurę ir žiūri į skėtį, atremtą į žibintą. Tai garsaus profesoriaus
Filutka, juokingų animacinių filmų istorijų herojaus, kompanionas.
Skulptūra
Mergaitė su meduoliais.
Torunės Drakonas,
kurį pasak legendos 1746
m. pavasarį matė viena pora. Drakonas buvo 2 metrų ilgio, mokėjo plaukti ir
skraidyti. 
Vakarienei užsukame
į Karczma Gęsia Szyja. Pasirodo, Lenkijoje labai mėgstama ir gaminama
žąsiena. Tad mūsų vakarienės stalą nuklojo patiekalai su žąsiena. Verta užsukti
😊
Sutemus dar pasėdime
ir pasigrožime Cosmopolis fontanu. Fontanas savo forma įkūnija garsųjį
M. Koperniko veikalą „Apie dangaus sferų revoliucijas“. Fontano granitinėje
lentoje įrašytas lotyniškas sakinys ir heliocentrinės sistemos schema. Centrinis
antgalis, simbolizuojantis Saulę, iššauna vandenį 5 metrus į orą.
Pajutus, kad baigia suėsti uodai, sukame link namų.
3 diena
(Torunė – Bydgošč – Torunė)
Šią dieną kol kas
paliekame Torunę ir važiuojame į už valandos kelio esantį miestą – Bydgošč.
Bydgoščius – pasirodė labai keistas miestas, toks be veido ir visiškas architektūrinis chaosas. Rašoma, kad turi panašumu su Venecija (nebuvau, bet nemanau, kad bent kažkiek panašu) ir su Berlynu (čia gal šiek tiek galima pritempti).
Auto pasistatėme
parkinge šalia miesto centro pakraščio (žemėlapyje) ir iš karto įžengėme į
pėsčiųjų zoną. 
Prasiėję pagrindine turgaus aikšte, Rotušę, nuėjome iki kanalų apjuostos
Malūno salos (kaip Berlyno muziejų sala).
Čia pat senasis malūnas – Młyny Rothera (jis milžiniškas),
kuris įsikūręs Malūno saloje. Labai įdomi architektūra. Galima apsilankyti ir apsidairyti viduje ir
nemokamai pakilti ant stogo. Šiame buvusiame malūne vyksta įvairios parodos, renginiai. Taip pat veikia kavinukės, o lauke ant didžiulės pievos žmonės ilsisi, piknikauja :)
Užsukome į vieną
seniausią miesto pastatą – Šv. Martyno ir Mikalojaus Katedrą (Katedra św.
Marcina i Mikołaja w Bydgoszczy), kur pasitiko labai netradicinės
spalvos.
Pietums užsukome
į Bistro i Apartamenty Katarynka centrinėje miesto aikštėje. Čia
ragavome žurek sriubos, pierogi (virtinukai), guliašą ant bulvinio blyno.
Pasisotinę
pajudame į kitą senamiesčio pusę. Apsilankome spalvingoje
suvenyrų parduotuvę – Folkstar Bydgoszcz (įsigyjame suvenyrų).
Čia pat įžymusis
vaizdas nuo pėsčiųjų tilto į kabančią virš upės skulptūrą "Einantis per
upę".
Prasieiname
pakrante stebėdami architektūrinį chaosą 😊 Nusukę į gatveles, atrandame Turgaus
pastatą, kur įsikūrė daugybė kavinukių. Nors oras puikus, bet viduje žmonių
daugybė.
Prieš išvažiuojant dar stabtelime lenkiško deserto ir kavos – Cukiernia Katarynka.
 |  |
Įdomu buvo
pamatyti šį miestą, bet labai džiaugėmės, kad apsistojome ne jame, o Torunėje 😊
Grįždami dar sustojome labai neįprastai atrodančioje šventovėje - Mergelės Marijos, Naujosios evangelizacijos Žvaigždės bažnyčia ir Šv. Jonas Paulius II. 
Vakarėjant dar pasiblaškome po Torunės senamiestį bei sutemus atrandame
besiruošiančius darbininkus šviesų festivaliui. Deja, mes jau būsime išvykę ir
negalėsime sudalyvauti šiame šviesų šou.
Taip vakare belandžiodami gatvelėmis dar atrandame viešbutį, kuris dirba nuo
1886 m. Užėjus į vidų, pastebime, kad palikta anų laikų aplinka, net kvapas
įsismelkęs. Taip ir atrodo, kad tuoj girgždančiais laiptais nusileis mergina
juoda suknele su kandikliu rankoje. Ant sienų kabo senos viešbučio nuotraukos.
Dar pasikalbėjome su adminstratoriumi. Fainai, kad yra tokių vietų, kur
išlaikoma autentika ir paliekama istorija sienose bei tęsiamas tas pats verslas😊
Vėlai vakare miestas pratuštėjęs nuo dienai atvykusių turistų. Pilni šiandienos
įspūdžių irgi keliaujame ilsėtis.
4 diena
(Torunė)
Rytą pradedam nuo
ledų (šian nusimato labai karšta diena) :D Kiek keliaujame Lenkijoje, tai jų visur apstu, to labai pasigendu pas
mus 😊 Šiandien žengiame į kitą senamiesčio pusę
ne tik pamatyti naujų dalykų, bet ir toliau vykdyti savo užduoties ir rasti pasislėpusius
objektus 😉
Lėlių teatras – fasadas NEREALUS!
Seniausia
užeiga - Gospoda Pod Modrym Fartuchem (nuo 1489 m.). Smagi legenda aprašyta Arūnos kelionės bloge.
Šalimais Naujamiesčio
turgaus aikštė, kurioje stūkso buvusi bažnyčia, kurioje dabar įsikūrę
šiuolaikinio meno fondas bei ant kampo Šv. Jokūbo bažnyčia (rašoma,
kad bažnyčia yra pati gražiausia iš visų Torunės bažnyčių), prie kurios randame
paskutinį užduoties etapą.
Dabar ramiai galime
tęsti pasivaikščiojimą (na tik iki 16 val. turime spėti grąžinti išspręsta
užduotį :D). Sukame link kryžiuočių
laikų pilies teritorijos, kur išlikę lankytini griuvėsiai (kaina 20 zl
(~4-5 Eur). Nieko įspūdingo, bet yra išlikę rūsių patalpos, ant lentelių
užrašyta, kur kokia buvusi erdvė, viduje yra pilies maketas. O šiaip buvo labai
karšta, tad turbūt jau karštis labiau spaudė smegenis nei domėjimasis istorija
:D 
Šalia griuvėsių išlikęs seniausias viešbutis veikiantis nuo 1231 metų. (žinoma, atrestauruotas :D).
Šios dienos pietūs restorane Sznyt Na Winklu - maistas skanus, personalas malonus. Diena buvo karšta, tad kavinės pavėsyje bandėm ilgėliau pailsėti ir atsikvėpti 😊
 |  |  |
Po pietų vienas iš keliauninkų buvo pasilikęs vietos ir nusprendė dar paragauti tradicinį lenkišką sumuštinį zapiekanka iš Piekarnia Bartkowscy. Šis buvo labai neskanus :D Gal ne ten užtaikėm :D
Paskutinę dieną apsiperkame meduolių. Mieste gausu meduolių parduotuvių, bet labiausiai patiko Piernikowy Raj, kurioje didelis pasirinkimas sveriamų meduolių. Už tą pačią kainą gali prisikrauti skirtingų skonių.
Naktipiečiams
užsukame į Stary Mlyn (jau
kitoje vietoje, nes tai tinklinė kavinė), dar įkertame pierogi, vietinių
likeriukų ir obuolių pyrago – šarlotkos (milžinė).
Sutemus pamatome
nušviestą Lėlių teatro fasadą.
5 diena (Torunė-Vilnius)
Išvykstame anksti
ryte, nes laukia netrumpas kelias. Bevažiuojant pakliūvame į policijos rankas.
Nesame piktybiški kelių eismo taisyklių pažeidėjai, bet padarę klaidą buvome
sustabdyti. Ramiai sutikome ir laukėme, kas toliau bus. Bet pareigūnai pasitarę
mus paleido (gal tingėjo su užsieniečiais cackintis, dokumentus pildytis) 😊 Padėkojome ir ramiai tęsėme kelionę toliau. Tiek
į priekį, tiek atgal važiuodami stojome toje pačioje degalinėje Arys miestuke. Į
ją įžengus apima keistas jausmas, kaip patektum į kokį degalinės šventorių :D O
labiausiai neįprastas vaizdas, kai šaldytuvai nukloti stipriaisiais gėrimais,
turbūt daugiau skirta vietoms jiems, nei vandeniui ar ledams :D
Grįždami norėjome
užsukti į kavinę, kurioje stabtelėjome važiuojant į priekį. Bet per tas porą
dienų atidarė naują kelią, seną uždarė ir bevažiuojant supratome, kad mūsų
kavinė liko kažkur šone 😊 Tad pietums stojome Augustave. Ten
būtą ne kartą, žinome vietų kur galima pavalgyti. Užsukome į kavinę Ruda
Kura. Maistas tikrai labai skanus, kainos jau šiek didesnis nei įprastai,
bet ramiais pilvukais galėjome toliau važiuoti namo.
Didžiausios
rekomendacijos Torunei – tikrai didelis konkurentas kitiems žinomiems Lenkijos
miestams 😊
Norėčiau dar sugrįžti 😊