Budapeštas - trumpa pavasario išvyka

2022-04-22, Komentarų nėra

Sugrįžę iš Madrido vėl pradėjome spirgėti-gal vėl kokiam savaitgaliui išlekiam kur nors :D Kažkoks kelionių ilgesys užspaudė smegenis (aišku man tas patinka :D). Eilinį kartą naršant ką ponas Ryenėras siūlo, pamačiau gera kaina bilietus į Budapeštą ir pasiūliau draugų porelei keliauti kartu. O po poros dienų, kai jau ruošiamės pirkti bilietus, dar papildomai pataikėm ant labai geros kainos pasiūlymo – tad nieko nelaukdami griebėm bilietus ir laukėm balandžio mėnesio vidurio.

Skrydis iš Kauno, tai iš anksto užsisakėme automobilio parkingo paslaugą (https://www.kaunas-airport.lt/lt/paslaugos-oro-uoste/automobiliu-stovejimas). Iš anksto nurodai datas, valandas, apmoki. O atvykus tik belieka įvažiuoti į aikštelę (P1 statydavome) ir galima pradėti mėgautis prasidėjusiais kelionės malonumais.

Kauno oro uoste žmonių sausakimša, eilės susipainiojusios, skrydžiai vėluoja... Uhhh.. Pagaliau mes lėktuve ir po nepilnų 2 valandų leidžiamės Budapešte. Iš anksto per www.booking.com buvome užsisakę taxi. Atvykus parašėme žinutę, kad jau laukiame lauke (nes jų oro uoste stovėjimo aikštelės, kur gali laukti, yra tolėliau) ir vairuotojas netrukus atvažiavo. Bevažiuojant vairuotojas paklausė ar reikės paslaugos atgal grįžtant į oro uostą, nes galėtų tiesiogiai suteikti pervežimo paslaugą ir gautųsi pigiau. Pasiėmėme jo kontaktus ir sakėme susirašysim.

Dėl nakvynės. Ieškojome geriausios kainos ir kokybės santykio arčiau centro, tai pasirinkome - Medos Hotel (užsisakėme per www.booking.com - 253,80 Eur 3 naktys dvivietis kambarys).

Nors vėlus vakaras, bet nusimetę daiktus dar išlendame lauk. Užsukame į barą ČECH IN vakariniam bokalui (paprastas, nebrangus čekiško alaus baras, vėlai vakare dar gauname užkandžių).

Prie pat draugai pastebėjo intriguojančio baro Grease Monkey Budapest duris. OK, užsukame ir čia. Nusileidžiame laiptais kaip į povandenį laivą. Personalas labai draugiškas, bet vengriškas alus mūsų kompanijos visai nesužavi. Ilgai neužsibūname, juk reik pasilikti jėgų rytojuj.

2 diena

Ryte susitinkame prie pusryčių stalo. Viešbučio pusryčiai mane labai nuvilia (maisto kokybė. Seniai tokius prastus teko gauti, na bet ką jau padarysi :D Dešra su sūriu ir bulkėm sueis).

Kadangi turime tik porą dienų šiame mieste, šiandien planas važiuoti į Budos pusę. Netoli viešbučio tramvajaus stotelė Oktogon, kurioje automate nusiperkame vienkartinius bilietus ir važiuojame iki Szell Kalman stotelės. Išlipus ir beklaidžiojant išlendame į Lovas út gatvę. Suprantame, kad lygiagrečiai einame palei didžiulę sieną, kuri mus atskiria nuo Žvejų Bastiono. Pamatę liftą kylame į viršų. Prasivėrus lifto durims patenkame į rožinę pavasario žiedlapių pasaką.

Toks grožis, tiek laimės, tiek šypsenų ir juoko. Pati nuostabiausia kelionės akimirka.

Iš žiedlapių lietaus tiesiai atsimušame į Motiejaus bažnyčią, kuri žavi įspūdingomis detalėmis bei stogo spalvų ornamentais. Gausiai dekoruotose sienose ir gotikiniuose languose vaizduojamas Vengrijos nacionalinių didvyrių ir šventųjų gyvenimas. Į vidų galima patekti perkant bilietus. Mes nesulaukėme kada bus atvira lankytojams, tad pasilikome kitam kartui.

O čia pat ir populiarusis Žvejų Bastionas su panoraminėmis terasomis į Pešta miesto pusę. Norint pakilti į aukštesnes terasas, reikės nusipirkti bilietą. Bet tikrai nuostabus panoraminis vaizdas atsiveria ir iš žemesnių balkonėlių. Gali kilti klausimas, kodėl gi toks pavadinimas. Čia viduramžių laikais rinkdavosi žvejai ir prekiaudavo savo laimikiu, nuo to ir kilo pavadinimas. Pamatysite 7 bokštelius, kurie simbolizuoja 7 gentis, kurios dar IX a. atkeliavo į Vengrijos žemes ir pradėjo kurti miestus.

Oras pasitaikė gan permainingas, ne veltui pavasaris. Besigrožinti šiuo objektu gavome ir saulės, ir lietaus.

Kadangi esame Budos pusėje, tad keliaujame link didingųjų Karaliaus rūmų, kuriuose įsikūręs muziejus bei didžiulė biblioteka, kurioje saugoma net 8 mln. dokumentų, tačiau dėl laiko stokos viduje neapsilankome.

Šiek tiek paklaidžiojome aplink, stabtelėjome ir prie Budos pilies funikulieriaus. Taip pat puikiai atsiveria vaizdas į seniausiąjį miesto Grandinį tiltą, primenantį Niujorko Bruklino tiltą. . Deja, mums lankantis jis buvo uždarytas rekonstrukcijai.

Visų rūmų aplink nebeapėjome, o ir pilvukai pradėjo groti maršus. Nusileidę laiptais prie upės išsikvietėme Bolt ir nulėkėme iki užeigos Belvárosi Disznótoros - Király utca, kurią nusižiūrėjau iš Vytaro Radzevičiaus laidos “Pasaulio puodai” (kaip tik buvo kelios jo laidos apie Budapešto virtuvę, tad prieš važiuojant persižiūrėjau). Jei nevalgote mėsos, geriau čia neiti :D Čia tiekiamos iš ūkininkų mėsos, dešros ir viskas šviežiai ruošiama. Kainos nedidelės, maistas labai paprastas, prie mėsų galima pasirinkti visokių marinuotų daržovių.

Pasisotinę norėjome jau žengti toliau, bet užklupo baisingas lietus, tad teko bėgti į artimiausią pastogę ir palūkuriuoti, kol aprims.

Šiek tiek nurimus lietui žengėme toliau Budapešto gatvėmis link vienos gražiausių pasaulio kavinių New York café. Teko stoti į eilę ir laukti, kol mus priims. Pagaliau po kiek laiko gavome staliuką ir supratome, kad tos eilės yra imitacinės, nes yra labai daug laisvų staliukų. Žinoma, pagrindinė salė, kurioje prie pat groja gyva muzika, pilnai užsodinta, bet kitos erdvės tuščios. Kavinės vidus tikrai pritrenkiantis. Jautiesi kaip kokiam muziejuje ar rūmuose.

Dėl savo populiarumo taip pat gerokai išpūstos kainos, ypač kavos. Turbūt dauguma užsuka tik kavos puodeliui, tad nėr ko čia smulkintis ir už kavą galima parašyti 10 Eur :D Taip pat nenustebkite čekyje pamačius maisto ir gėrimų aptarnavimo mokestį. Prie kavos išsirinkau nužiūrėtą vietinį desertą – somloi galuska (biskvitas, išmirkytas rome, plakta grietinėle su apelsinų žievelėmis, vanilinis kremas, šokoladas, uogos, riešutai, džiovinti vaisiai). Mmm… Koks skanus! Niekur neskubant leidome sau čia ilgėliau pasėdėti ir šiek tiek atsipūsti nuo dienos įspūdžių, besigrožint šios kavinės aplinka.

Kadangi jau esame šioje miesto dalyje, užsukame į gatvės maisto kiemelį Karavan. Čia galite rasti maisto furgonėlių tiek su tradiciniais patiekalais, tiek kitų šalių virtuvių. Įsitaisome prie staliuko ir pasiimame gėrimų – pailsėti. Vėliau susigundome paragauti dar vieną tradicinį patiekalą – Langosas. Tai purus mielinis pyragas, kepamas verdančiame aliejuje. Iškeptas gausiai aptepamas grietinės ir česnakiniu padažu, apibarstomas tarkuotu sūriu ir paprika. Žinoma siūlomi ir kitokie pagardai.

Gerokai pailsėję, toliau keliaujame iki Gozsdu Udvar, tai siaura pėsčiųjų gatvė tarp namų, kurioje gausybė įvairiausių kavinių, barų ir pan.

Kadangi sotūs, tai tik apsidairome ir pagaliau einame iki garsiojo Budapešto baro Szimpla Kert, kuris įsikūręs apgriuvusiame name per visus jo aukštus. Buvo numatyta nugriauti apleistą teritoriją, tačiau keturi „Szimpla Kert“ savininkai nusprendė išgelbėti teritoriją nuo griovimo ir į šią vietą perkėlė netoliese esančią savo aludę.

Pilni įspūdžių keliaujame namo.

3 diena

Papusryčiavę žengiame saulėtomis Budapešto gatvėmis. Pasigrožime Valstybiniu operos teatru - tiek išore, tiek jo vidumi.

Apsilankome Šv. Stepono bazilikoje, kurioje net eksponuojamas karaliaus dilbis. Kadangi oras labai palankus, puiki proga pakilti į bazilikos bokštą (65 m aukščio). Bilietai parduodami iš šono lygiagrečiai stovinčiame name.

Pasigrožime miesto panorama.

Toliau prieiname fontaną, kuris reaguoja į judesius ir tuomet tam tikros ertmės nustoja purkšti vandenį ir gali pakliūti į jo vidų.

Nusprendžiame šian labai neskubėti ir pasidarome kavos pertraukėlę kavinėje Budapest Bistro, esančioje visai šalia pat Parlamento rūmų. Nors ir nedaug dienų čia būsim, tiksliau rytoj jau išskrendame, bet kam lėkti ir skubėti, galima tiesiog lėčiau pasimėgauti akimirkomis. (Limonadas ~5 Eur, Latte ~2,5 Eur,automatiškai įtrauktas aptarnavimo mokestis apie ~1 Eur).

Žengiame link miesto vizitinės kortelės – Budapešto parlamento rūmų. Tai treti pagal dydį parlamento rūmai pasaulyje, įkvėpti Londono parlamento rūmų. Pastatas nudabintas įvairiausiomis skulptūromis, bokšteliais ir kitais raižiniais. Parlamento rūmuose įrengta net 700 patalpų, kurių kiekviena turi skirtingą paskirtį. Pamatams iškilti prireikė apie 1000 darbininkų. Interjerui buvo sunaudota daugiau negu 40 kilogramų aukso ir pusė milijono brangakmenių.

Tikrai įspūdingas vaizdas.

Toliau leidžiamės į Dunojaus promenadą, kuria prieiname labai liūdną įvykį primenantį monumentą - Batai Dunojaus pakrantėje.

Susirandame tramvajaus stotelę ir važiuojam iki Centrinio miesto turgaus. Čia pasitinka spalvos ir kvapai. Turgus pritaikytas turistams, lauktuvių čia tikrai galite įsigyti, bet žinoma turbūt ne pačiomis geriausiomis kainomis.

Kadangi esame išalkę, suvilioja antrame turgaus aukšte esanti savitarnos užeiga Fakanal Eterrem, autentiška aplinka, indai, tradiciniai patiekalai. Stalą nusiklojame gausybe maisto: žinoma guliašo sriuba, troškintais kopūstais, dešromis, balandėliais, troškiniais ir kitais pagardais.

Turgų paliekame ne tik pilnais pilvais, bet ir pilnomis kišenėmis lauktuvių: paprikomis įvairiais pavidalais (prieskoniai, dribsniai, džiovintos), dešromis, magnetukais, taip pat galima įsigyti paštetų (garsėja Vengrija antienos paštetais), maikučių ir daug visokių kitų atributų. Kadangi turgus gan tolokai nuo mūsų laikinųjų namų, išsikviečiam Bolt ir trumpai pailsime viešbutyje prieš paskutinio vakaro planus. Pailsėję sėdame į autobusą ir vakarėjant važiuojame iki Citadelės kalno pasitikti saulėlydį. Drauge keliaujantys draugai labai rekomendavo čia būtent apsilankyti vakare. Lėtu žingsniu užpuškavome į kalną, bet deja, iki pat viršaus nepavyko patekti, nes buvo uždaryta rekonstrukcijai. Ech, tenka ieškoti vietos šiek tiek žemiau. Įsitaisome ir laukiame sutemų. WOW. Labai rekomenduoju atvykti čia pasižiūrėti saulėlydžio.

Visiškai sutemus, leidžiamės žemyn ir kulniuojame į Pešto kranto pusę link miesto centro. Kaip specialiai nieko nerandame pakeliui, kur būtų galima prisėsti paskutiniam vakarui. Bet pakeliui užmatau „Kürteskalach“ kioską, juk dar nevalgiau šio deserto. Nusigriebiu karštut karštutėlį su cinamonu. Mmm… Esu Čekijoje tokį ragavusi, pas juos vadina trdelnik, bet teko girdėti, kad į Čekiją šį desertą atvežė vengrai.

Taip bevaikštant atsiduriame prie Šv. Stepono bazilikos ir prisėdame paskutinio vakaro taurei į kavinę 0,75 bistro & bar. Pagaliau paragaujame garsiojo Vengrijos Tokajaus vyno. Paprašome padavėjos atnešti skaniausio. Koks neįprastas, įdomus bet tikrai skanus 😊 Pasižymiu, kad galėčiau duty free paieškoti.

4 diena

Šiandien išvykimo diena, bet skrydis vakarop, tad išsiregistruojame iš viešbučio, paliekame lagaminus saugykloje ir keliaujame į tą miesto pusę, kurioje dar nebuvome. Sėdame į metro (kokie gražūs) ir atsiduriame prie Didvyrių aikštės.

Taip pat visai netoli žavinga Vajdahunyad pilis. Čia pat ir garsiosios terminės pirtys. Tik apsidairome viduje, kiek galima (šią trumpą išvyką neskyrėme laiko pasipliuškenti). Turint laiko prisėdame kavos ir ledų kavinukėje Lazy Bistro. Ir suprantame, kad esame prie pat Zoologijos sodo įėjimo. Pasižiūrime pagal laiką, kad galime skirti valandą su trupučiu. Na, kiek spėsime, tiek, bet einam 😊 Kaip tik pataikėme pietums, tai labai smagiai prisižiūrėjome gyvūniukų 😊 O kaip smagu buvo įlysti į ožkukių aptvarą :D

Na ką, laikas suspėti papietauti ir judėti į oro uostą. Pietums pasirinkome netoli viešbučio esančią kavinę Menza Étterem és Kávéház. Tik pakeliui einant pro žaliąją zoną apetito visai nesukėlė benamiai ir kvapai. Tačiau stengiamės labai nekreipti dėmesio ir prisėdame viduje. Meniu kiekvieną savaitę skiriasi, orientuojamasi į dienos/savaitės meniu. Greitai, prieinama kaina, galima pavalgyti.

Dar paskutinę porciją ir laukiame atvykstant vairuotojo, kuris mus atvežė iš oro uosto (susitarėme su juo asmeniškai per viber, kad nuveš už fiksuotą sumą (lyg apie 20-25 Eur.)

Pilnais lagaminais paprikomis paliekame Budapeštą. Manau labai puiki savaitgalio išvykos kryptis.